durnėlius

×durnė̃lius, -ė smob. (2) apykvailis žmogus; visai kvailas žmogus (švelniau kalbant): Nėr jis toks kaip visi žmonės: toks durnė̃lius Slm. Durnė̃l tu durnė̃l, kaipgi tu dirbi! Slm. Ašiai misliju, gal to durnė̃lė tenai akmenis lupinėja RdN.